neapykanta

Ką gali neapykanta, jei neatleidi savo skriaudikams(šiuo atveju dukktė-motinai) ir linki jiems ir jų šeimoms blogio?Ar kerštas turi laiko, erdvės ribas?

doubt portretas

Labai trumpai ir aiškiai - gali sugriauti tau gyvenimą :) visu pirma tam kuris jaučia neapykanta... Žinai vaikysteje, mes berniukai dauguma žavėdavomės tais visais koviniais filmais kur super kietas šaolinio vienolis ar šiaip kietas kovotojas tik ir gyvena ir treniruojasi tam, kad atkeršytu už savo kažkada išžudyta šeimą. Ir atrodydavo, kad jei jis nejaustu neapykantos ir netrokštu keršto jis nieko nepasiektų ir nebūtų toks kietas.... Bet gyvenimas ne filmas ir realiam gyvenime nenugalesi blogiečio su kardu, kad ir koks jis blogas bebūtų ir kad ir kaip tu jo nekęstum... Tai ar verta tada jo nekest?

Anele portretas

kaip padėti tokiam žmogui? Jis netiki Dievu, nenori atgailauti, šiaip kaip ir supranta kad skriauda padaryta praeity, tik vis dar pyksta.

Hase portretas

Siūlau nueiti pas sunkią negalią turintį žmogų, gal ir skriauda neatrodys tokia didelė.

Deimante portretas

o as manau kad jeigu zmogus nenores pats sau padeti nieko nebus,juk mes patys nusprendziam kuriuo keliu mums eiti,nekesti ar atleisti,dziaugtis ar liudeti...geriau mylekim,mylekim pasauli,viska kas aplink mus ir pats gyvenimas bus nuostabus:).

Deimante portretas

o kazin ar neistikimybe gali buti neapykantos padarinys,ar tai galetu kaip nors ristis?

Joly portretas

Mano nuomone neapykanta tik laikina. Su laiku viskas aprimsta, nors kaip sakoma " atleisk, bet niekada nepamirsk". Tai priklauso ir nuo pacio zmogaus isitikinu, charakterio. Negalime kardinaliai teigti, jog visi zmones atleidzia ir uzmirsta vienodai.
Bet vienas faktas taikytinas visiems, nekesdamas kito kenki pats sau, nesi laimingas jeigu tavo sirdy uzvaldes pyktis ir kerstas, tada zmogus vedinas ne sirdies balso, ne geru ir graziu ketinimu, bet zmogiso instinkto " as tau, tu man". Netoleruoju tokiu dalyku, nes vis del to, kadanors gali atsidurti kitoje barikadu puseje....

simagni portretas

Kas be nuodėmės, tas šventasis. Kad suprastum kas yra gėris- reikia pajausti blogį.

mindaugas02 portretas

Labai protingai ir taikliai pasakyta...

Barbara portretas

geriausias "kerštas" -ignoravimas ir tolimesnio savo GRAŽAUS gyvenimo kūrimas...Piktam žmogui- tai kaip su skuduru per veidą- visos jo pastangos nuėjo niekais. sekmės

tomasss portretas

as visas neapykantoje

Deimante portretas

kodel????

Jurateja portretas

Neapykantos,smerkimo,kersto troskimo ir t.t prislegtas zmogus isskiria tam tikra neigiamos energijos kieki,taip sudarydamas kliutis savo asmeninei sekmei.Tai nereiskia,kad zmogus blogas arba neigiamas,o tik,kad jis neturi rysio su vidiniu teigiamos energijos saltiniu.Stabdykite save kaskart,kai imsite jausti emocini nepasitenkinima,ir keiskite jas teigiamomis vidinemis nuostatomis.Vos tik tai padarysite,tie niurus vaizdiniai neteks galios jums kenkti.

Ziwile portretas

Mano gyvenime buvo toks žmogus kuris taip prikiaulino mano gražųjį ir naivųjį pasaulį, jog atrodė kad vaikštau ne aš o tiksinti bomba, kuri sprogs vos tik dar kartą jį išvydus. Tokį gumulą nešiojau labai ilgai, taip ilgai kad toji neapykanta, nežinau kaip pasakyti suprantamiau, nudažė mano pasaulį pilkai, paskui suėdė mano svajones, mano tikėjimą jog egzistuoja geri dalykai, nebemokėjau džiaugtis, ir dabar kai kurie žmonės pastebi, jog retai šypsaus, ir aplamai esu pakankamai jautri. Taigi NIEKO GERO IŠ NEAPYKANTOS.
Tos neapykantos rovimą iš savęs pirmiausia pradėjau užsiregistruodama šiame tinklalapyje, paskui kažkaip stebuklingai atsirado galimybė lankyti jogos užsiėmimus, stebuklinga todėl jog gyvenu nykiam kaimeliūkštį. Praktikuojamos asanos pdeda nusikratyti įtampos ir streso, kuriam esu itin imli :) Labai ėmiau domėtis viskuom kas susije su savęs pažinimu,dvasios tobulėjimu. Kai prisiminimų pavidalu man į galvą vėl grįžta tas žmogus, stengiuosi negalvoti apie jį kaip apie žmogų kuris padarė man piktą, bet stengiuosi į jį pažvelgti iš kitos pusės, suvokti priežastis paskatinusias jį taip elgtis, ir jokiu būdu nebesigailėti savęs, priimti tai kaip gyvenimo šaltą dušą, o šaltas dušas juk grūdina :) Jaučiu kad nykstant tai neapykantai, viskas šviesėja ir lengvėja. Negaliu teigti jog esu pati laimingiausia, tačiau žingsnis po žingsnio... :)

nendre rašė portretas

buvo,bet nepražuvo-laikas tik aptrynė karštas pėdas. Ar ne geriau paimt naują molio gabalą ir pabandyt lipint ką nors pozityvaus?Ą?
..... gėda ne tam kas daro, o tam kas žiūri....

Ziwile portretas

man pražus viskas ką sugebėsiu išmest iš savo galvos, galbūt tai ir laikas, bet leisiu sau galvoti jog ir as prie to prisidėjau, taip lengviau lipdyti kažką pozityvaus :)

Deimante portretas

kaip gera kad ne as viena tokia pasauly,man taip pat sugriuvo viskas ka buvau susikurus,kuo tikejau,sugriuvo svajones,atrode sugriuvo gyvenimas...bet dabar jau kapanojuos is tos duobes,neitiketina kiek zmogus gali daug istverti.padariau pirma zingsni labai paprasta,tiesiog neapykanta pakeiciau gailesciu tam vargsui...tiesiog taip gailet,na pvz kai tas zmogus man smogdavo dar viena smugi i sirdi ne nekesdavau jo,o pagailedavau jo skurdzios dvasios:),tiesiog zinojau kad mylintis zmogus taip nei uz ka neskaudintu antros savo puses ir tai man padare pradzia pamatams lipdyti savo nuostabu gyvenima toliau ir dar grazesni:)....vienai ir be skausmo....o zmogutis kuris mane tikrai myles sitaip neskaudins,ta zinau ir zinau ateis laikas pajusiu ta zmogu,todel sypsaus ir zengiu i prieki,juk depresuodama kiauras paras kenksiu tik sau,nekesdama skriaudejo - zalosiu save,savo siela:),taigi sekmes visoms ir visiems,atraskit ta formule kuri jus isvestu is neapykantos ir skausmo kelio:).

Dumelis portretas

Pyktis kyla is neissipildziusios vilties kuri buvo sukurta noro. Kuo stipresnis noras tuo stipresne viltis, kad noras issipildys. Kuo stipresnis nusivylimas, tuo stipresnis pyktis. Pykstantis gali pakenkti tam ant kurio pyksta, bet ne tiek kiek sau. Pyktis kaip energijos itampa "uzstringa" ir lieka pykstanciajam. Piktas ne tas ant kurio pykstama, piktas tas kuris pyksta, jis transliuoja neigiama, griaunancia, zudanciaja energija. Toks zmogus savyje nesioja sia itampa tol kol ji pati sugriauna arba atleidzia, tuo paciu atleisdamas itampa savyje. Tokia itampa visada dirba savo griaunanti darba ir liga neisvengiama, jei neatleidziama. Dauguma musu ligu yra musu pykcio pasekme. Dauguma moterisku ligu yra del pykcio ant vyru ir atvirksciai. Uzmirstas pyktis, tai nera atleistas pyktis, jis pasislepia giliau ir griauna letai. Neieskokit kaltu del savo pykcio isoreje, tai tik nesugebejimas priimti pasaulio tokio koks jis yra. Suradus pykcio priezasti savyje itampa atslugsta, o istransliavus teigiamus palinkejimus tam ant kurio pykote galite pataisyti, tai kas jau buvo sugriauta Jusu organizme. Meile - ne tai ko mes labai trokstame, tai atvirksciai savo noru nepaisymas,visiskas saves uzmirsimas, visiskas pasitikejimas. Gyvenimas mums duotas ismokti myleti, nes tam reikia viso gyvenimo.

Leonas ll portretas

Tikrai taip."Gyvenimas mums duotas ismokti myleti, nes tam reikia viso gyvenimo.
Meilė-Dievas
Dievas-Meilė

žiedė portretas

Pyktis,neapykanta griauna ne tik tavo gyvevenimą,bet ir aplink supantį pasaulį nudažo niūriomis pilkomis spalvomis ir taip diena iš dienos,be saulės džiaugsmo ir pilnatvės. Manau šią situaciją galima prilyginti nešvariems, netinkantiems rūbams, kurių dėvėti nenorime ar tiesiog negalime, tai nusimeskime juos ir save pradžiuginkime naujomis gaiviomis spalvomis, kurios įkvepia norą gyventi , džiaugtis

Dumelis portretas

Noriu pranešti jums džiuge naujiena, pykčio nėra :), kaip ir nėra tamsos ir šalčio, tai tik sugalvoti žodžiai. Todėl neverta apie juos daug šnekėti, tiesiog saugokim, kaupkim ir dalinkimės šviesa, šiluma ir meile. Tada išnyks nepasitikėjimas, abejingumas ir žiaurumas, kuriuos ir kuria tamsa, šaltis ir pyktis, kai pritrūksta šviesos, šilumos ir meilės. Su pavasariu visus, kuris ir dovanoja tai :)

Indija portretas

Aha, nėra tamsos ir šalčio, pykčio, o meilė ir šiluma , kas be ko, būtinai egzistuoja ir tai tikraaaai žodžiai, kurie nėra sugalvoti.

Bet visgi sugalvoti žodžiai "pyktis" etc kažką kuria, reiškia, egzistuoja.

Tai kaip yra iš tikrųjų?

Dumelis portretas

Žodžiai patys nekuria nieko, kuria tik žmonės. Kuria žodžius ir naudoja. Taip kaip mažas šviesos kiekis mums atrodo tamsa, taip ir mažas meilės kiekis - pyktis. Šviesą, šilumą ir meilę mes jaučiame, todėl įvardinam kaip jausmus. Žodis sukurtas su jausmu perneša ši jausmą. Žmogus turintis mažai meilės kuria ir naudoja žodžius be meilės, kitaip, piktus žodžius. Todėl pyktis egzistuoja ir reiškia, nes egzistuoja žmonės kurie turi mažai meilės. Gėris visada nugali todėl, kad pyktis, šaltis ir tamsa tai tik energijos nebuvimas. Kokios nors energijos nebuvimas, negali būti stipresnis už pačia energiją. Mokymasis kaupia šviesą ir duoda suvokimą, kaip išsaugoti šilumą ir dalintis meile. O šiaip tai klausimus reikia uždavineti sau, tada atsakymus gausit tikslius per jausmus, apeinant žodžius kurie viską ir supainioja :)

Indija portretas

Gėris nugali ne visada. Bet galbūt mes skirtingai suvokiam šią sąvoką. O gal aš kažko nesuprantu. Ar galybės beviltiškai ir be jokios savimonės gyvenimus baigusių žmonių, kad ir savižudžių, išprotėjusių, sunykusių dėl depresijos ir etc krachas reiškia gėrio pergalę? Ar mes galim teigti, kad negatyvumas bendrąja prasme yra silpnesnis už teigiamumą, nors 21a žmogaus būklė to dažnai neatspindi?
Kas pasaklė, kad klausimus reikia uždavinėti sau ir atsakymų į juos laukti iš jausmų? Tikriausiai žinai, ką apie emocijas galėtų pasakyti, tarkim, budizmu besidomintis žmogus :) Emocija yra tai, kuo negalima tikėti ir tai, kas yra atsikratytina. Apskritai, emocija yra užrogramuota kultūriškai, tai kultūrinis konstruktas, nebent žmogus yra identifikavęs savyje programą, kuri daug metų įgalino jo egzistavimą bendruomenėj ir daugiau nebėra valdomas programos, o tą programą valdo. Tada situacija keičiasi.

orijona portretas

Dumeli,sutinku su tavim,tik kazkaip sudetingai viska isdestei.Na,cia tik mano
nuomome.Vienoj knygoj skaiciau,kad musu gyvenimo cia tikslas ne pasiekt
kazkoki tiksla,o patirt isgyvenimus.Taigi,nuo musu priklauso kokius isgyvenimus
renkames.Ar jus norit dejuot,skustis gyvenimu,pykt,isizeist.O gal norit but
turtingi,linksmi,laimingi,sveiki.Jauskit tik tai,neabejokit nei akimirka tuo ir busit.

Dumelis portretas

Taip orijona ir aš su tavim sutinku, bet kiek iš mūsų nori dejuot, skustis ar pykt, tokių tikriausiai nėra, o kurie tai jaučia yra daug, todėl, kad jausti tik tai ir neabejoti, reikia mokėti, kaip ir mokėti pasirinkti. Visos tiesos labai paprastos, bet mes šioje visuomenėje užaugę esam sudėtingi, todėl mums sunku suprasti paprastus dalykus. Jei tai būtų taip paprasta kaip sakai, tai užtektų perskaityti Šri Šri Ravi Šankaro 25 patarimus ir pasijustum kaip jis, ar tau tai pavyko? Ankstesniu komentaru bandžiau atsakyti į Indijos klausimą, ji supranta sudėtingus komentarus :), o pirmas paprastas, jei iškėlė klausimą. Tai, kad išdėsčiau per daug sudėtingai, matyt parodo mano sudėtingumą, nes parašiau tai iš savęs, ne iš knygos. Dar tik mokausi būti paprastu, tai ne siekis, tai procesas, kuris vadinasi gyvenimas :)

Fox portretas

'Gėris visada nugali todėl, kad pyktis, šaltis ir tamsa tai tik energijos nebuvimas. Kokios nors energijos nebuvimas, negali būti stipresnis už pačia energiją'.

Genialu! Tai yra tai, kas man kirbėjo galvoje jau gan ilgą laiką bet nesugebėdavau sugeneruoti tos minties... BET iš pykčio "maitinasi" labai daug energetinių darinių. Tai kuo jie minta jei ne energija. Transserfinga skaitei? Jei ne, siūlau pavartyti. Ten - kaip tik apie tai.

Dumelis portretas

Fox. Ne dar nepakliuvo į rankas, bet į tavo siūlymą atsižvelgsiu tikrai, todėl būtinai paskaitysiu, dėkui :).
Pyktis, tai tiesiog silpnesnė, nei meilės jausmo energija, kaip ir šaltį mes jau įvardijam šalčiu, nors jis dar turi nemažai šiluminės energijos. Kaip ir bet kuri kita emocija yra energijos išmetimas į išore, todėl nenuostabu, kad jomis domisi kažkas kas moka ją rinkti.

Fox portretas

Dumeli

Manau ne tai svarbu, kuri energija stipresnė ar silpnesnė. Gyvename dualiame pasaulyje, o jame tikroji stiprybė kaupiasi ne priešybėse o jų pusiausvyroje. Gebėjimas išlaikyti pusiausvyrą visada siejasi su mintimis ir veiksmais, nukreiptais į vidų. Nukreipus savo energiją į išore, ji kaip įtemta guma gryžta atgal. Taigi, ramybė - ne šio pasaulio kurinys. Ramybės galime ieškoti ten, kur jos šaltinis - savo viduje.

Dumelis portretas

Fox. Tik bandžiau pasidžiaugti atradimu, kad bet kuriuo atveju gėris laimi, nes tai tas pats blogis tik sukaupęs daugiau jėgų :)
Dualus pasaulis tik tiems kas ji mato iš vienos ar kitos pusės atskirai, energija nėra duali, ji vientisa. Teigiamas ir neigiamas poliariškumas sudaro dualumo įspūdį, todėl ir blogis tai tas pats gėris, tik dvi jo pusės atskirai.
Nežinau kas yra svarbu, kas ne, matyt pusiausvyroje tiek pat svarbu, kaip ir nesvarbu viskas vienodai. Nepažinę ramybės, nei tu, nei aš nebūtume supratę to ką suprantam, todėl sutinku visiškai. :)

Fox portretas

Taip. Energija vientisa. Joje tik ikūnyta mūsų teisė patirti ir rinktis.

Kažkur samprotavau panašiai, tik apie šviesą. Tipo tamsa, tai ta pati šviesa, tik mažiau intensyvi. Ir dėl to šviesa visada "laimi". Nors žodis "laimi" čia nelabai tinkamas. Ten kur yra kova, visada yra laimėtojai ir pralaimėtojai. Kovai dėl to nei šilta nei šalta. Viskas kas jai rūpi, tai pati kova. Norint įvesti tvarką nereika kovoti prieš netvarką o tiesiog ivedinėti tvarką ignoruojant netvarką.

Dumelis portretas

"Norint įvesti tvarką nereikia kovoti prieš netvarką o tiesiog įvedinėti tvarką ignoruojant netvarką."
Šitą įrašyčiau i valstybės tarnautojų priesaika, na ar bent jau ant sienos prie seimo įėjimo durų :), auksiniai žodžiai

Fox portretas

Dumeli. Transserfinge "ant" tokių žodžių serfinguojama. Tik jei ketini skaityti, tai yra 5 knygos ir viena finalinė (klausk pardaveju).

p.s. kai pirkau aš, tai paklausiau knygyno darbuotojos - kas tai per knyga? Tai pasakė: "Aš nežinau bet ir nenoriu jos skaityti, nes bijau pasikeisti. Mačiau, kaip klientai nusipirkę vieną knygą atlekia kitos ir jie jau būna kažkokie kitokie." Aišku, aš nežadu tokių pokyčių, nes manau, kad tu ten nieko nežinomo nesutiksi, bet sudėlioti viską į "lentynėles" tikrai padės.

Indija portretas

Galima pasmalsauti?
Kaip jūs supratot, kad gėris visada nugali blogį? Aš bandau įsivaizduot paprastą mužikėlį, savo algą atiduodantį mokesčiams, geriantį ir raudantį dėl to, kad gyvenimas-baisus. Tada įsivaizduoju suluošintą žmogų, nekenčiantį savęs ir kitų, depresijos kamuojamą žmogų, žmogžudį, maniaką, apsėstąjį, motiną, praradusią vaikus ir taip toliau. Galiausiai- paprasti žmonės, tiesiog besistengiantys išgyventi. Jiems svetima savianalizė, ką jau kalbėti apie kitokio gyvenimo modelio ieškojimą, tarkim, jie retkarčiais pasijunta kažko besiilgintys, bet ir vėl greitai įsisuka į pykčio, tamsos, skurdo, kančios verpetą. Girdėjau gandus, kad Dalai Lama pareiškė, jog jis nebeatgims (nors jis tęsė sąmoningos reinkarnacijos liniją), nes paprasčiausiai nebeįmanoma nieko pakeisti, neverta ( čia apie Tibeto problemą, manau), reikia pabaigos, sprogimo, žlugimo, jis neišvengiamas, o po to prasidės naujas pasaulis, kitaip sakant, dabar karaliauja pasmerkimas žlugti. Aišku, galima patetiškai kalbėti apie pradžią pabaigoje, bet negi tai "gėrio " triumfas? Ir kas pasakė, kad negatyvumas nėra energija, o jos nebuvimas?
Taip pat dėl emocijų-kodėl jomis kliautis ir tikėti? Ar jūs suvokiat jų generavimo mechanizmą? KRSNa Arjunai pasakė, kad jei šis nužudys savo gimines, savo pusbrolius Kauravas KurukSetros lauke nejusdamas gailesčio, skausmo, džiaugsmo-emocijos-, tai viskas bus gerai, taip ir reikia gyventi žemėje, nes emocija yra atsikratytina, nes ji kaupia karminį krūvį. Ortodoksinis budizmas irgi skatina atmesti emociją, o Zantideva emociją apibūdina kaip žalingą vidinį priešą.
Galbūt žmones painioja visokie Ravi Šankarai, giedantys meilės giesmes? Bet gal tų Šankarų meilės apibrėžimas skiriasi nuo mūsiškio? Gal tai tėra nusižeminęs, nesavanaudiškas, švelnus gestas kiekvienam priartėjusiajam, bet tik gestas, sąmoninga kryptis, nedalanti pačių Šankarų vienovės? O jiems reikia žodžių, kurie būtų suprantami paprastam žmogui, tokių kaip "meilė","gėris".

Dėkui už nuomones, jei pasisakysit.

Fox portretas

Dėl negatyvumo: na jau mes kaip ir sutarėm, kad negatyvumas ir pozityvumas yra ta pati enegija, tik skirtingi jos aspektai. Tamsa - tai ta pati šviesa, tik mažiau intensyvesnė. Kas dėl gėrio ir blogio - tai jie neekszistuoja. Tiksliau jie ekzistuoja tik mūsų galvose. Gamta neikūnija gėrio ir blogio aspektų. Ji ikūnija patį buvimą. Mes gimstame turėdami savyje visą šviesos potencialą, bet "šviečiame" nevienodai. Nevienodai "šviesdami" pritraukiam ir spinduliuojam skirtingas vibracijas. Vieni "užstringa" savo švytėjimo intensyvume ir pamiršta, kad gali šviesti intensyviau. Kiti - eina didesnės šveisos link. Kai vieni pradeda vertinti kitus - gimsta gėris ir blogis, nors nei vienas jų toks nėra. Visi yra šviesa! Iš to ir posakis - "gėris" visada laimi.

Dėl emocijų: viskas kas yra mumyse ir kas mus "sudaro" - tai mes. Kam man neigti save ar ieškoti savyje "atsikratytinų" dalių? Emocijos, protas, ego - viskas apibudina mane. Nieko nesiekiu atsikratyti. Prieš nieką (ypač save) nesiruošiu kovoti. Kiekvieną akimirką siekiu švęsti savo buvimą, jo nevertinant o tiesiog stebint. Stebėjimas didina samoningumą. Jis padeda suvokti kas mane daro laimingesnį, laisvesnį o kas liūdina ir varžo.

Dumelis portretas

Fox. Mielai išgerčiau su tavim čainiką arbatos :)

Indija. Ne Ravi Šankarai painioja žmonės, o žmonės painiojasi tokių žmonių mokymuose išreikštuose žodžiais, nes neturėdami pakankamai tikėjimo, bando suprasti, o suprasti čia nelabai yra ką, čia ne supratimo pusėje, čia tikėjimo pusė. Tikslas tai kryptis, o tikėjimas tai jėga tam tikslui pasiekti, tai suvokentis žmogus neturi pasirinkimo, kaip tik tikėti šviesia ateitimi, priešingu atveju jis programuoja žlugimą. Vieno žmogaus tikėjimo galia nėra labai stipri, bet ji sumuojasi, todėl grupės žmonių tikėjimas gali keisti daug. Kuo bus daugiau tų kurie tiki, tuo greičiau viskas pasikeis.Jei tikėsim klestėjimu jį ir pasieksim, jei žlugimu pasieksim žlugimą.. Didysis melas kuriuo dauguma tiki, tai kad žmogus miršta, kuo tiki tą ir pasiekia, jei patikėtų priešingai, pasikeistų ir kryptis amžinybę. Po manęs, kad ir tvanas posakis išnyktų. Jei Dalai Lama netikėtų šviesia ateitim, būtų pasitraukęs seniausiai, o jis jau daug metų žmonių širdyse įvedinėja tvarką ignoruodamas netvarka. Šankarų meilės suvokimas tikrai skiriasi nuo jusiškių :) Dauguma žmonių meilę vadina būtent emocija (aistra), kada negaliu kaip noriu, reiškia myliu, jų aiškinama meilė yra jausmas, kai save užmiršti ir norai nesvarbus, tai atsidavimas ir pasitikėjimas.

Indija portretas

Dėkui jums abiems.

Kiekvienam savo, taip sakant. Vieni kovoja, kiti švenčia.

Dumeli, gal tave tai nuteiks nemaloniai, bet pasakysiu, kad man atrodo, jog tau galbūt stinga žinių interpretuojant Shankar ir Dalai Lamos pozicijas."jusiškių"? Tu žinai, kaip/ar aš suvokiu meilės fenomeną?

Fox, gerai, kad tvirtai laikaisi savo idėjų ( tiksliau tų, kurios tau priimtiniausios ). Įdomu tai, jog tavo nuomonėj jaučiasi ideologiniai prieskoniai ir kartu priešingos mintys jiems. Toks jausmas, jog skaityta daug įvairių knygų, +- domėtasi rūpimais klausimais, ieškota savyje ir imta labai savitai ir "maišytai" interpretuoti būtį. Ir kažkodėl man rodosi, jog ne visada pagrįstai. Mažai empirikos ir daug empatijos priimtiniems nuostatams. Patarčiau kartais į viską pažvelgti akademiškiau ir iš pradžių ištirti kaip veikia žmogus, kodėl jis yra toks, o ne kitoks ( tam padėtų sociokultūrinė antropologija ), kokie procesai formuoja žmogų. Tuomet galbūt bus lengviau leistis į tolimesnius tyrinėjimus, turint už ko laikytis. Ir kalbu ne apie ezoterines knygas, perkamas kokiam "Zodiake" :D Gal tai apsaugos nuo didelių rožinių akinių, kuriuos nešioja tam tikri žmonės, pasukę savityros keliu ir mokomi atjaučiančių protingų dvasinių mokytojų, tam tikrų knygų ir...ir taip toliau :)

Ačiū už pasisakymus.

Dumelis portretas

Indija. "Bet gal tų Šankarų meilės apibrėžimas skiriasi nuo mūsiškio?" Pavartojai žodį mūsiškio, tai ir atsakiau jūsiškio, jei tame "mūsiškio" buvai ir tu, tai žinau kaip suvoki meilės fenomeną :), na ir nebūtum iškėlus klausimo, jei gyventum su Šankarų meilės suvokimu.
Dėl žinių, ne netrūksta man žinių, žinios apsunkina galvą ir jos reikalingos tik visokioms interpretacijoms, kai atlaisvini galva nuo žinių, lieka vietos suvokimui.
"Gal tai tėra nusižeminęs, nesavanaudiškas, švelnus gestas kiekvienam priartėjusiajam,.. " Taip, šis gestas, tai jų jausmo išraiška ir juose daugiau nieko nėra, tik nusižeminęs, nesavanaudiškas ir švelnus jausmas, šis jausmas ir yra meilė, kuri išoriškai atrodo būtent taip, kaip nuolankumas, ir tai stiprios jėgos požymis. Silpnas meilės jėgos požymis yra susireikšminimas, savanaudiškumas ir grubumas ir pasireiškia kaip kova. Kova už maistą, nes bijo alkio, kova už teritoriją, nes bijo pasitraukti, kova dėl autoriteto, nes bijo pažeminimo, kova už būvį, nes bijo mirties ir t.t. Silpnas kovoja už save, stiprus - už kitus, o stipriausias pasitiki ir atsiduoda. Silpno vedlys yra baimė, stipraus - pasitikėjimas.
Fox komentaro esmė giliau, o tu kritikuoji paviršių, kaip ir Šankaro ar Dalai Lamos gestas yra tai ką pamatai išorėje, jų esmė giliau, tai jausmas, negali pažinti jausmo per informacija iš knygučių. Kad pažintum jausmą reikia jį išgyventi, žinios čia tik maišo.

Indija portretas

Visų pirma, niekad neišskiriu savęs kalbėdama apie žmones, nes nematau prasmės aiškinti kitiems, kokia esu. Tai dėl "jūsiškio man dabar aišku :)

Antra, aš nesu tas žmogus, kurį veikia plepalai apie galvą, atlaisvinamą nuo žinių ir tada atvykstantį į svečius suvokimą. Ir man atrodo, jog žinau, apie kokį suvokimą tu kalbi, ne apie tą, susidedantį iš faktų, ne medžiaginį. Bet maniškiui suvokimui nei kiek netrukdo elementariausias rūpimo klausimo kontekstas, o gal ir subtilesnė medžiaginė informacija, kuri dažnai leidžia patvirtinti tai, kas išniro iš labiau nesąlygotos nemedžiaginės masės.

O, nejaugi mano žodį "kova" tu irgi "paviršutiniškai" supratai?:) Nekalbėjau apie peštynes dėl kaulų. Ir Dalai lama nadoja įmantrų kovos metodą, ahiMsa, kuris savo laiku išmetė britus iš Indijos. Ir šis metodas-žiauri, stipri ir ne visiems įkandama kovos priemonė. Tikriausiai nereikia aiškint apie asmeninę kovą, matant nykstančius savo žmones ir atlaikant jų nepasitenkinimą ( Tibetiečiai juk jei ne D L sukiltų prieš kinus ). Toks atsidavimas ir galvos nulenkimas yra didelė ir galinga karo vėliava, metomiausias kovos taktikos veidas. Kovojo ir Jėzus, kovojo ir Buda, kovoja visi, kurie veržiasi link kitokios kokybės.

Aš kritikuoju? Kiek pamenu, šio žodžio nevartojau. Sakau taip, kaip man atrodo. Galbūt, jei jau tau kilo idėja apie kritiką, pats kritikuoji tau nepriimtinus dalykus? Aš manau, kad paviršius nėra jau toks nekaltas. Paviršiuj savo elementariausia forma pasirodo tai, kas auga iš vidaus. Arba paviršius gali būti pagrindas augti vertikalei ar pupai į dangų.

O pradėjau su jumis pašnekesį todėl, kad manęs jūsų teorija neįtikino. Ir pasirodė įdomus pasitikėjimas jausmais, netgi kažkoks euforiškumas. Man patinka Shankaro pamokymai, jie tokie paprasti, bet aš truputėlį nutuokiu apie tam tikrus jo veiklos niuansus, kurie nekelia džiaugsmo. Gaila, kad tu, Dumeli, nepakomentavai mano teioginių apie emocijas ir žmogiškumo programas, įdomu, ką apie tai manai. Dabar norisi tiesiai paklausti, ar esi girdėjęs apie tai, kad net mistiniai potyriai ( haliucinacijos, dievų kalba etc) yra laikomi lingvistiniais ir kultūriniais konstruktais, kad mąstymas taip pat turi užprogramuotą išraišką, kad įmanoma sukelti tam tikrus jausmus, kad žmogus mato ir regi tai, kuo labai įtiki, kad apskritai mūsų reakcijos , potyriai yra " apspręsti"? Ar tave nuolatos lydėtų toks pats meilės jausmas ir gėris, jei neturėtum galūnės/ių, turėtum psichinį sutrikimą, badautum, valkatautum, būtum tyčia žiauriai sužalotas svetimų piktų žmonių? O niekada nemąstei, kodėl tu jauti būtent taip, o ne kitaip? Atrodo, kad atmesdami mokslą ir informaciją jūs vis dėlto karts nuo akrto naudojatės jų vaisiais, bet viską remiat jausmu, išgyvenimu, nors jausmai, išgyvenimai labai dažnai turi stiprias empirines šaknis. Jūs jas nukertat ir bandot įrodyt savo tiesą tiems, kurie nori pamatyti ir šaknis, ir tai, kas yra virš jų. Kaip teologai :D

Fox portretas

Indija

Ačiū už gana neakademinį ppstą apie mane. Tu teisi :) Aš "maišytas". Kiekvieną dieną atrandu naujų dalykų ir ... keičiuosi. Vieni "naujieji" dalykai tik perstumdomi į kitas lentynas, kiti gi - pakeičia kojas, ant kurių ta lentyna stovi. Tai naturalu ir ... linksma :) Judėjimo kryptis paprasta - eini ten, kur jautiesi gerai, džiaugsmingai ir laisvai.

Kalbant apie tai "kaip veikia žmogus" man visgi neaišku, ką tu turi omeny sakydama - žmogus. Greičiausiai kalbi apie žmones, kaip biologinę rūšį, su jiems būdingais fiziniais, socialinais bei psichologiniais aspektais, kurios galima moksliškai pamatuoti ir išaiškinti. Jei turėjei omenyje būtent tai, na... tai turbūt svarbu .... bet ne man..ir ne dabar.. gal vėliau bus, o gal susidomėsiu po sekančio tavo posto, trumpai ir aiškiai pasakančio kodėl tai taip svarbu.

orijona portretas

Yra priežastis ir pasekmė.Ką išspindulioji,tas ir sugrįžta,tik dvigubai stipriau.Aš vėl apie tą patį.Nori komforto,jauskis komfortiškai šią akimirką.Gėris ir blogis.Manau,vėl tai ta pati priežastis ir pasekmė.Dumeli,kodel paskaitę Šankaro patarimų visi nepasijunta kaip jis? Manau,kad viskas kas genialu yra paprasta.Kas tuo paprastumu tiki? Manau ir pats nepatikėjai,kad tai gali būt paprasta.Vėlgi,kiek pažysti tokiu, kurie bent pabandė taip gyvent.Tam reikia perkraut savo vidinį kompiuterį.O TAI JAU DARBAS.Tie,kurie jau gyvena kitaip nejaučia poreikio apie tai kalbėt.Na,dar neužtenka žinoti,kad tai tiesa,kad jau žinojau tai.Reikia,kad tai trenktų kaip žaibas,kad pasiektų širdį.Ar pavyko man? Maža dalim,taip.Bent jau žymiai pagerinau savo gyvenimo kokybę.Žinau bent jau ką turiu daryt,kad jis visai pasikeistų.Ir nėra jau tai labai sunku,reikia tik save kontroliuot ir netuščiažodžiaut be reikalo.Tik yra viena problema.Ne visda žinai ko nori.Kaip sakė Indija,jauti kažkokį ilgesį,žinai,kad kažkas ne taip,kažko trūksta.Kaip turėčiau gyvent,ką jaust,kad to ilgesio nebūtų.Manau ir jūs visi čia apie tai,tik kiekvienas savaip.Visą dieną mąstau apie jūsų diskusijas.Ačių ir sėkmės.

Fox portretas

orijona

Tu NETEISI ... .... žodis ačių rašosi ačiū :))

Pritariu tau:) Aišku, kad - ką idedi tą ir gauni. Bet koks nuostabus būna jausmas, kai idedi mažiau, bet gauni tiek, kad "kišenes plėšo". Vienas iš mano mėgstamiausių užsiėmimų - girti žmones. Girti ne šiaip "iš lempos" bet nuoširdžiai. Tik pradėjus tą daryti imi jausti užplūstantį energijos srautą ir... ir... nebenori sustoti.

Dėl darbo: jei manai kad tai DARBAS, tai ir bus DARBAS. Man tai linksmas procesas. Persiinstaliuojant daug linksmų dalykų nutinka:)
ačiū tau ir tau sėkmės

orijona portretas

O! Kaip smagu,kad tai tik žodelis.Maloniausia bedravimas,žinoma.Puiku turėti laisvadienį,klausyti nuostabios muzikos.Tiesiog netelpu savy,tiek jausmų.Ir dar jūs.
Puikus savaitgalis:)

Dumelis portretas

Įprotis eiti ratu jaučiasi ir čia :) Jau viskas apšnekėta, nėra ką daugiau pridėt be tuščiažodžiavimo. Šian tikras pavasaris, geros dienos jums :)

Indija portretas

Čia kažkoks run to the hills įvyko :) Įprotis run to the hills irgi jaučiasi. Nors jį ir pavadintum nenoru tuščiažodžiauti. Ar dar kaip nors kitaip.

O Fox, aš neturiu tikslo ką nors kuo nors sudominti. Bile laisvėji.

Iki