Mintys ir Nebūtis

Sveiki,

Nežinau kaip jums, bet man žmogaus mintys yra keistas dalykas. Sunku suprast, kad pats gali jas valdyti.O gal ir ne?

Dažnai kai būnu viena, ramiai mastau man "užplaukia"tokios mintys:

kodėl aš žmogus? kodėl mergaitė? pažiūriu į veidrodį ir lyg apima beprotiška nebūtis vis kyla klausimai :

kodėl aš būtent čia? ir tai mane pradeda gasdinti aš pradedu bijoti net pati savęs... Aišku greit tas jausmas praeina ir vėl bijau pagalvot apie nebūtį.Kas būtų buvę jei manęs čia nebūtų?

Tai tokie patys klausimai kaip (jie man taip pat kyla dažnai):

kas bus kai aš mirsiu? ir vėl tai mane gasdina.

Ar jūsų negąsdina jūsų mintys ir nebūtis?!

Komentarai

Karoliukas portretas

Nebūtis yra tokia pat reali kaip ir būtis, tai kodėl turėtų gasdinti tai, kas neišvengiama ir kas yra natūralu. Iš tiesų, žmogus yra tokia būtybė, kuri apskritai, savo mirties negalinti suvokti. Visiems įdomu, kas būna kuomet miršta žmogus. Niekas iš gyvųjų to nežino. O kas būna kai tu miegi ir nieko nesapnuoji? Galima įsivaizduoti ir taip.

freespirit portretas

Gąsdina, kartais paniškai! Tavo klausimai, manau, natūralūs - jie kyla iš noro suvokti, pažinti, suprasti.

Rūkas portretas

Patiko kažkur skaityta mintis, jos esmė maždaug tokia: nebūtis po mūsų mirties bus lygiai ta pati nebūtis kuri buvo dar iki mums gimstant. Jeigu mums baisu dėl ateity laukiančios nebūties, tai kodėl nė kiek nebaisu dėl nebūties iki mūsų gimimo? Juk tai ta pati nebūtis. Milijardai metų iki mūsų gimimo, ir milijardai po mūsų mirties. Žmogaus gyvenimo laikas toks juokingai mažas tokiam nebūties kontekste, kad tą gyvenimą (būtį) logiškaiu būtų laikyti išimtimi nei taisykle.

Fata Morgana portretas

Mane gąsdina suvokimas, kad aš nieko nesuprantu. Žiūriu į dangų - o kas už jo? Paskui galvoju, kas už žvaigždžių, kad už
visų ******-sferų... tada - o kodel visa tai ir kam? :)) taip gali ir stogas nuvažiuoti :)Tada pasijaučiu tokia mažytė ir ribota, kad belieka paklusti tam kažkam. Žmogaus protas teišneša samprotauti apie Dievą, Dievus, reinkarnaciją, sprogimą ir kt. I iš tiesų tai - tik versijos :) Turbūt belieka nuolankiai atsiduoti tėkmei.

keleivis portretas

Manau kad tokios mintys ateina visiems kas bus...Sunkiausia kai apie visa tai galvoji ir kyla mintys ka tureciau nuveikti? Ka tureciau padaryt kad viskas butu prasminga? O gal kad gyveni ir jau tai yra prasminga...?

mastercu portretas

Žmonės mielieji,Jūs kokioje svetainėje lankotės?Man atrodo,kad su jogos filosofija Jums neteko susipažinti.Nebent labai paviršutiniškai.Paskaitykit Jogo Ramačarakos knygų.Jo išdėstyta filosofija pati prieinamiausia.Į visus Jūsų klausimus rasite atsakymus.Toliau pažengusiems rekomenduoju Andrejaus Siderskio "Otkrytije Tretjei Syly".Na,nebent kas nori savistoviai susivokti ir rasti atsakymus į šiuos globalinius klausimus...Tada sėkmės :)

freespirit portretas

"Į visus Jūsų klausimus rasite atsakymus." - Drąsus pareiškimas!

mastercu portretas

Turėjau omeny tuos klausimus,kuriuos matau jūsų komentaruose.Sugebėjimas rasti atsakymus yra tiesiog proporcingas jūsų suvokimo ribų diapozonui.Kuo jis platesnis,tuo mažiau lieka neatsakytų klausimų.O kaip jį praplėsti,tai jau kita tema.Domina,freespirit ?

freespirit portretas

"Sugebėjimas rasti atsakymus" - būtent! Sugebėjimas rasti. Dažnai būna perskaitai kažkur ir suvoki - juk tai žinau! Iš kur? iš savo pačios suvokimo. Kartais gali skaityti labai daug protingų minčių, bet kol pats nesusivoki, tai lieka tik tuščias žarstymasis perskaitytomis frazėmis. Išmintimi tampa tuomet, kai per tą suvokimą žiūri į pasaulį. Be abejo, mane domina suvokti kuo plačiau, ir apskritai suvokti, nes labai daug kas nesuvokta. Kitas dalykas, kažkodėl manau, kad atsakymai vis dėlto ne randami. Jie ateina. Nors gal tai tik žodžių žaismas.

Fata Morgana portretas

O Jūs ar žinote, kokioje svetainėje lankotės? Arogancija šioje svetainėje, berods, nėra pageidaujama ("Man atrodo,kad su jogos filosofija Jums neteko susipažinti.Nebent labai paviršutiniškai"... ). Žmonės nori dalintis savo mintimis, ne rodyti savo apsiskaitymą. "Toliau pažengę" žmonės pasižymi paprastumu. Kažkas yra pasakęs: Netikek tais, kurie sakom žinantys, kas yra tiesa, eik su tais, kurie ieško tiesos.

mastercu portretas

Kokie Mes greitai įsižeidžiantys :)Atleiskit,kad sujudinau širšių lizdą.Koks kaifas pasirodo laikyti save giliu mąstytoju ir dienų dienas spręsti klausimą "būti ar nebūti"(beje,atsakymas ir nereikalingas,svarbu mąstymo procesas)O būtumėte apsiskaitę,nekiltų kvailų minčių,būtų bent su kuo rimtai padiskutuoti,pasidalinti žiniomis(praktinėmis žiniomis,o ne filosofiniais svaičiojimais).Ar yra čia bent vienas,kuris RIMTAI praktikuoja?Atsiliepkit,bendrausim.Turiu kuo pasidalinti.Taip trūksta drąsių ir ryžtingų žmonių,su kuriais galima"eiti kartu ieškoti tiesos"(beje,nedrįsčiau tėkšti žmogui į akis,kad jis arogantiškas,jo visai nepažinodamas.Nepykit,tai buvo tik taktinis manevras Jus išjudinti :))

Fata Morgana portretas

Ne tik arogantiškas, o dar ir vienišas ;)

orijona portretas

Sveiki,
manau, kad puiku,jog kyla visokie klausimai. Tik kai tau jau seniai nebe
18m., jie negasdina.Aiškiau netapo nieks, bet ir nereikia.Viska išsiaiškini
savaip.Ir šiurpuliukai nugaroje nuo tos visos didybės net malonus.
Didžiausia prasmė ir yra pojučiuose ir bendravime.Kažkam kito arogancija
bus kaip "spyris", na, ir arogantiškasis gaus savo.Mes vienas be kito kaip
maži lašeliai atskirti nuo kažko.Tik kai visus aplink myli,gauni tiek tos meiles
atgal, kad. . .

orijona portretas

Ar stebėjot saulėlydį pamiškėje prie didelės pievos.Ant jos tirštas, baltas rūkas.
Jis kyla stulpais iki medžių viršūnių, o paskui vėl krenta žemyn.Ten kur
apšviečia saulė, jis plaukia pažeme iki javų lauko.Tarp kitko,esu dėkinga
likimui ir svetainės šeimininkui,nes tuo keliu pamiške einu daug metų ir tą
saulėlydį mačiau ne kartą.Bet tik klausydama Yanni muzikos tąkart stovėjau
žado netekus.O pojūčių net negalėčiau atpasakot.Apie Yanni išgirdau kaip
tik šitoj svetainėj.
Kažkieno akimis "kvailą klausimą" taip pat sukėlė pojučiai.Kažkas kaifuoja nuo savo išprusimo.Argi mes ne skirtingi ir kartu tokie panašūs.
O man patinka čia kaip tik dėl to, kad nieks "nesišpilkuoja" ir nesistengia
išjudint.Ir svetainės pavadinimas neturi reikšmės.

mastercu portretas

Ne vienišas,o vienas :)))

Muscari portretas

Neblogų minčių yra... iš esmės, tai tie, kurie yra toliau patobulėję, tai mato, kad yra "paprastų" žmonių, priklausančių miniai...tačiau jie jau neprisirišę prie tos didybės manijos... o stengiasi sunaikinti savo ego...nebūties nereikia bijoti, ji kaip ir tuštuma - visų mūsų galutinis tikslas...viskas kyla iš tuštumos, viskas yra tuštuma, tai kaip Dievas...kaip dao...bet tai neapibudinama žodžiais ir nesuvokiama protu...bet tai galima patirti ir pajusti...pats sau didžiausias ir priešas ir draugas esi tu pats..pasirink būti sau draugu, klausykis savęs, savo vidaus ir nereikės bijoti...reikia suvokti, kad tai tiesiog "matrica"...
O bendraminčių tikrai trūksta...kuo daugiau giliniesi, tuo daugiau ir dažniau gali likti vienas ir nesuprastas su savo filosofija pasiųstas kazin kur, nes žmones dažniausiai nori greitai ir daug...
mastercu, būtų įdomu padiskutuoti...parašykit kas tikrai "rimtai gilinasi